Istorija


Lygumai istoriniuose šaltiniuose pradedami minėti XVa., kaip didžiojo kunigaikščio dvaras, kurį XVI a. valdė Lukas Viekavičius. Jis ir davė pradžią miesteliui.  1553 m. dvaro žemėje buvo pasėta 60 statinių žiemkenčių ir 54,5 statinės vasarinių javų. Karalius Augustas II, atsiteisdamas už visuotinį karaliaus stalo dvaro žemės išmatavimą, Lygumus atidavė matininkui Čapskui. XVIII a. gale ar XIX a. pradžioje dvarą įsigijo Pranas Boufalas; jis 1806 m. nusavino Lygumų parapijos žemes ir jų vietoje parapijai paskyrė pelkynus. Iškilo ilga byla, kurią 1814 – 1819 metais laimėjo parapija. Dėl to baudžiauninkai parapiečiai nekentė gobšaus dvarininko. Kai šis mirė, apie jį pasklido daug kalbų; ėjo gandai, kad miręs dvarininkas atsikėliąs iš karsto, uždegąs žvakes ir laikąs mišias. Matyt, šiais gandais buvo tikima, nes lavonas buvo išimtas iš kapų koplyčios rūsio ir palaidotas dvaro miške. Po Boufalų Lygumų dvaras perėjo Rimkevičiams. Feliksas Rimkevičius, dar prieš baudžiavos panaikinimą, dalį baudžiauninkų buvo nuo baudžiavos atleidęs. Jis sumaniai tvarkė dvaro ūkį, įruošė bavarišką bravorą. Tačiau Rimkevičius buvo rusų apkaltintas palaikęs 1863 m. sukilėlius, ir todėl jo dvaras, priverstinio pardavimo keliu, perėjo Rennenkampfui. 1884 m. Lygumų dvaras buvo didelis, jam priklausė 50 valakų žemės, tuo tarpu 32 Lygumų miestelio ūkininkai valdė tik 280 dešimtinių (14 valakų).

Vysk. M. Valančiaus laikais Lygumuose buvo mokykla, tačiau gubernatorius Muravjovas 1864. II. 23 paprašė Vilniaus aps. mokslo globėją ją uždaryti; tai ir buvo padaryta. Vėliau įkurta rusiška mokykla.

Kuriantis nepriklausomai Lietuvai lygumiškiai buvo aktyvūs. 1918 m. pabaigoje įsteigtas parapijos komitetas, sudaryta liet. valsčiaus savivaldybė. Carinės Rusijos laikais Lygumai priklausė Sereikių valsčiui nepriklausomybės pradžioje savivaldybės įstaiga perkelta į Lygumus. 1923 m. miestelyje buvo 753, o dvare 124 gyventojai. 1930 m. miestelio aikštelėje pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, pavasarininkai pastatė gražų paminklinį kryžių. Lygumų turgaus aikštė gražiai sutvarkyta ir pavadinta Nepriklausomybės aikše . Pastatyta nauja pradžios mokykla ir daug kitų pastatų. Buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, girininkija, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, policijos nuovada, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, garinis malūnas su elektrine, verpimo, mezgimo, vilnų karšymo įmonės, kelios krautuvės, užeigos. Buvo pavasarininkų biblioteka. 1933 m. gaisras sunaikino miestelio centrą, tačiau Lygumai vėl atsistatė. 1935 m. kapinėse pastatytas dailus paminklas šauliui Stasiui Kelpšai, žuvusiam kovose su bermantininkais.

Okupacijos metais Lygumai neteko daug gyventojų: daug nužudyta, deportuota. Kolchozinė sistema seniūniją labai nuskurdino. Pokario metais vyko rezistencinės kovos. Bolševikų okupacijos metais Lygumų seniūnija priskirta Pakruojo rajonui. 

 

 

 

 Lygumai. Pakruojo r. 1991, Margaritos Jasilionytės nuotr.

 

 

 

Lygumai. Centrinė gatvė 2012 m. Lygumų seniūnijos nuotr.